- tolybė
- tolýbė sf. (1) DŽ, tolỹbė (2) Rtr, BŽ109, NdŽ, KŽ; SD38,211, Sut, I, N, M 1. nepaprastas tolumas, tolis: Tokia tolýbė, ale pėsčia nuėjau Ps. Tokia tolýbė, kai pamisliji, o reikdavo pėstiem pardien nueit Skdt. Kur te gali eit tokią tolýbę Bsg. Tokią tolýbę vežiau malkas! Plik. Vežė vežė – tolýbė nežmoniška Jrb. Dvi dieni i nakti važiavusi – didelė tolýbė yra Prk. Aš raudodavau, kaip išleisdavau [į mokyklą]: tokia tolýbė! Mžš. Tokia tolybė: kol tu nueini, kol ką Užv. 2. Slm, Slk, Pln toli esanti, tolima vieta, tolimas kraštas, toluma: Kur žiemą važiuos vaikai į tokias tolýbes! Krš. Vandenį velku karvei tokio[n] tolýbė[n] – nebė[ra] vargo didesnio Mžš. Į tokią tolýbę važiuoti J. Kaip čia į tokias tolýbes atvažiavai? Pp. Kur į tokias tolýbes tarabanys vaiką! Rdn. Kamgi tau tokion tolybėn grūstis, kad ir čia, ir te tas pats Krs. Tokioj tolybėj gyvena: eik eik kaip į peklą Lnkv. Ana į tolýbę gyvena Sg. Muno sūnus į Ameriką, tokią tolýbę, išvažiavo Vkš. Iš tolo atvažiuos, paną tolýbės[e] išveš [jaunasis] Gd. Aš, Zitai būvant, kad aš te dirbčia, tokio[je] tolýbė[je]! Mžš. Nuo kalno atsiveria plati tolybė į vakarų pusę, kur Nemunas teka, kur leidžiasi saulė sp. Pagaliaus nustojo vėtra. Prašvito vėl tolybė Vd. Nieko aplink, tik melsva tolybė, bangos putotos, smėlio krantai S.Nėr. Nuplaukė į tolybes marių, ir tada užkilo baisus vėjas BsPIII26. Rodos, kaži kur tolybėje, padangėse ar papekliais, jų buveinė Žem. Tylu, tik iš tolybės buvo girdėti šuns lojimas I.Simon. 3. didelis tarpas, nuotolis (apie laiką): Jei mes gerbiam šių dienų nusipelniusius vyrus, tai turim gerbti ir tuos, kurių didžių darbų atminimas mūsų nepasiekė per laiko tolybes J.Balč. Staiga jis įsižiūri į vieną veidą, kuris išnyra iš melsvos pūgos, iš laiko tolybių, artėja prie jo J.Gruš. Kas suprasti pajėgtų tamsią amžių tolybę? Mair. 4. skirtingumas: Tolybė liežuvių Sut.
Dictionary of the Lithuanian Language.